Du iš trijų lietuvių trenerių Europos vyrų krepšinio čempionate patyrė fiasko. Dabar jau aiškėjant detalėms, pasirodo, kad Latvijos rinktinės startinis penketas visiškai nesilaikė sportinio režimo ir komandinės drausmės. Drastiškas priemones paskelbusi Latvijos krepšinio federacija visai nenusivylė K.Kemzūra ir pratęsė kontraktą su juo dar porai metų. Iš žiniasklaidos sprendžiant, kad Jonu Kazlausku ir jo atliktu darbu graikai ir juo labiau federacija liko dar labiau patenkinti. Panašu, kad ir pats treneris gavęs bronzos medalį yra be galo gerai nusiteikęs, kad sugrįžęs į Europą sugebėjo pasirodyti iš gerosios pusės. Visi tik kalba, kad jei kas dabar galėtų išgelbėti Lietuvą, tai tik būtent Jonas ir jam reikia atiduoti mūsų rinktinės vairą. Bet ką, Kazlauskas šiuo metu planuoja visai ką kita. Treneris turės laiko mokytis graikų kalbą, mėgautis pagarba ir džiaugtis susaistyta iki 10 kartų pelningesne sutartimi su Graikijos krepšinio federacija.
Mūsų federacijai šiuo metu kiti galvos skausmai ir rūpesčiai. Labai teisingai laikomasi nuostatos, kad treneris turi būti tik lietuvis. Trenerių pas mus yra, bet kaip juos prisikalbinti ir išsirinkti būtent tą, kuris nuves rinktinę į pergales.
Pagal ką pasirinkti? Dažniausiai trenerių patirtį ir sugebėjimus įvertina klubai. Žiūrint į netolimą praeitį, kad buvęs rinktinės treneris R.Butautas savo praktikoje vadovavo Latvijos klubui, dabar vadovaus Ukrainos klubui, kurie iki šiol užėmė tik antraeiles ar net trečiaeiles pozicijas europietiškame krepšinyje. Iš to galime daryti išvadą, kad klubiniame krepšinyje jis nebuvo įvertintas ir kaip treneris nelabai progresavo. Ko gero, tai smogė ir skaudžiai atsiliepė ir darbe su rinktine...
Kaip dabar neužlipti ant grėblio antrą kartą?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą